Dua Lipa - 'Radical Optimism': albumo apžvalga

Su jos trečiuoju studijiniu albumu susitinkame subrendusią, brandžią ir patenkintą Dua Lipa. Galbūt „radikalus“ žodis Radical Optimism šioje frazėje kalba labiau apie kelią, kuris iki to nuvedė, nei apie jos dabartinę būseną. Pats albumas gali būti ne toks radikalus, tačiau jis labai brandus, ir susitinkame pasitikintą Dua Lipa, kuri įrodė savo vertę.

Jei jos savivardis debiutas Dua Lipabuvo iškilumos įkūnijimas, paremtas žaliu talentu ir valia, o Future Nostalgia tapo radikaliu leidiniu (per vieną iš viso šimtmečio pandemiją) ir galėjo išgelbėti daugelį nuo beprotybės su optimistinėmis dainomis, tokiomis kaip „Levitating“, Radical Optimism atkartoja kelionę, o ne vien tik tikslą.

Tiek turėdama du albumus pirmoje 5 populiariausių Spotify albumų reitinge visose laikose, vaidmenis filmuose Barbie ir Argyle, tinklalaidėje (Dua Lipa: At Your Service), kurioje ji interviu davė daugiau kaip 100 svečių (įskaitant Tim Cook, kuris skraidė į Londoną, kad būtų apklaustas Duuos gyvai jos svetainėje ant sofos), apie iš pirmo žvilgsnio pernelyg sudėtingas temas, pavyzdžiui, DI, didžiausią pasaulyje atlikėjų naujienlaiškį ir knygų klubą (Service95), jos pačią gamybos, vadybos ir leidybos įmonę (RADICAL22), Europos geriausią naujosios muzikos festivalį (Sunny Hill Festival, kuriame pasirodo tokie atlikėjai kaip Miley Cyrus, Calvin Harris, Martin Garrix, J Balvin), jos labdaros organizaciją, Sunny Hill Foundation, kuri pastatė darželius pažeidžiamų vaikų labui ir daugelis kitų labdaringų iniciatyvų, bei neseną jos muzikos katalogo įsigijimą Dua Lipa , ji tapo itin sėkminga visuose savo projektuose. Reikėtų būti tikru radikaliu optimistu, kad bandytumėte bet ką iš to daryti, tačiau Duuai viskas atrodo savaime suprantama. Drįstume pasakyti, kad ji yra Pop Muzikos Elono Muskas?

Nors Elono Musko sėkmė gali lenkti ją raketų statyboje, smegenų implantų įkūrime, tunelių kasime, tūkstančių palydovų paleidime į kosmosą, X (buvusiojo Twitter) valdyme, AGI (dirbtinio bendrojo intelekto) kūrime, autonominio vairavimo sprendimų kūrime ir elektrinių automobilių gamyboje, Duuai tikriausiai dar daugiau darbų priklauso. Rėmiančiant šią apžvalgą, akimirkai pamiršome, kad ji taip pat sukuria muziką ir užpildo stadionus bei arenas visame pasaulyje savo turuose! Praėjusių metų metu parašėme apie tai, kaip Dua Lipa ji kuria milijardų dolerių vertės imperiją, ir visos žymės rodo, kad tai įvyks greičiau, nei vėliau. Ji taptų viena iš labai nedaugelio, pasiekusių tą tikslą, ir vis dar atrodytų tarsi nuolat atostogose. Dua Lipa galėtų mus visus išmokyti pamokos laiko valdyme. Toks tempas reiškia, kad nesistebėtume, jei ji pasiektų Marsą anksčiau už Eloną.

Grįžkime prie muzikos. Dėl Radical Optimism, Dua sako, kad parašė apie 100 dainų, tačiau į albumą pateko tik 11. Tai jos pirmasis albumas per 4 metus (ar tikrai taip ilgai praėjo nuo COVID-19 pradžios?). Kai Tylor Swift ir Beyonce mums pateikė beveik 30 dainų ilgio albumus, tikėjomės, kad Dua turės daugiau pasakyti nei 36 minučių 35 sekundžių trukmės medžiagos, ypač atsižvelgiant į atotrūkį tarp albumų.

Jos dainos atskleidžia užtikrintą, patenkintą ir rafinuotą Dua Lipa. Kevin Parker iš Tame Impala pateikia nepriekaištingą produkciją, o vokalai – nors šiek tiek per daug repeticijų ir kartais jaučiasi suspausti – yra beveik tobulai. Tekstai, tokie kaip „These Walls“, pasirodo nuoširdūs ir šaltai verčiantys susimąstyti. Daugiausia tai malonus klausymas per visą albumą, apie ką gi daugiau nejausti gerai? Išnyko žalias ir emociškai atviras vokalų stilius, emocinės išsiliejimo bangos jos debiutinio albumo laikais, ir įžengė lygių melodijų, eilučių bei vokalų, kurie nuosekliai patobulinti natos po natos. Dua nesistengia rašyti apie ką nors kitą, tik apie tai, kurioje ji yra savo gyvenime: santykiuose, nuolat būdama medžioklės taikinyje, ir kūrime savo medijos imperijos. Tai gerai atliktas albumas toks, koks jis yra. Tačiau, vis dėlto, trūksta grynų himnų kaip „New Rules“, „Physical“, „Levitating“ ir „Cold Heart“. „Training Season“ artimiausiai primena šias bangas.

Beje, Dua praleido progą įtraukti kai kuriuos puikius atlikėjus į albumą. Juk jos bendradarbiavimai su Elton John, DaBaby ir Miley Cyrus davė mums kai kurias jos geriausias dainas. Troye Sivan pasirodymas „Anything For Love“ būtų buvęs laukiamas. Galbūt tai gausime jos remiksui?

Mums reikia šio konteksto, kad tinkamai įvertintume Radical Optimism , ką jis yra, o ne ko jis nėra. Pavadinimas, Radical Optimism, žada ką nors, ko albumas nepateikia – radikalų garsą – nors tai nėra Future Nostalgia . 2.0. Priešingai, jis rodo, kur yra Dua ir kaip ji čia atsidūrė: žalias talentas ir radikalus optimizmas. Ji tobulina savo muzikalumą ir įveda mus į pasaulį, kuriame dalykai gana geri. Produkcija ypač lygi, vokalai šiek tiek per tobuli, o tekstai tikslūs. Jei Radical Optimism pažymi Dua Lipa jos amato tobulinimą, artimiausiu metu tikėtis labai daug muzikos iš jos.‍

Mėgstamiausios mūsų dainos:

1. „These Walls“
2. „Training Season“
3. „Anything For Love“
4. „Maria“
5. „Houdini“

Tiems, kurie ilgesingai žiūri į Dua Lipa jos debiutinio albumo laikus, „Maria“ yra labiausiai panaši į tai, ką gausite. Jos žemas registras šiandien pateikia tą patį jausmą kaip ir „Hotter Than Hell“, primindamas mums, kodėl pirmiausia įsimylėjome Dua Lipa ją iš pradžių.

Jei priimate prielaidą apie Radical Optimism, tai klausysitės to iš naujo ir iš naujo. Vietoj to, kad ieškotumėte radikaliai kito skambesio, susikoncentruokite į albumo temas apie pasitikėjimą, dėkingumą praeities meilėms ir vilties išlikimą ateities santykiams. Per šią prizmę, Radical Optimism atskleidžiama nuoširdi kelionė, kaip išlikti savimi būnant beviltišku romantiku nepaisant gyvenimo pakilimų ir nuosmukių. Sveikinkime DuaDua pasitikinčios naujos eros ir duokime jai Radical Optimism 8.5/10.